- šilingas
- šìlingas sm. (1) K, J, DŽ, TrpŽ, KŽ, (3b)
1. Q446, R, MŽ, Sut, N, M, RtŽ, L, LL251 feodalinės Lietuvos sidabrinė ir varinė moneta: Nedaug turėjo piningų, kaip tiktai du šilingu KlpD85. Rado žuvį ant krašto, kurią už tris šimtus šilingų pardavė DP539. Žyčyk, mergyte, žyčyk, jaunoji, man porą auksinėlių, baltųjų šilingėlių KlvD29. Ant nedėlėlės po šilingė̃lį – tai tau metų algelė JD130. Už vainikužį šeši šimtužiai, už kepuružę du šilingužiu JV106. | prk.: Kopūstai riebūs, šilingaĩ (riebalų akutės) viršun plūkauna Vlk. ^ Šilingas – menkas piningas, bele netuščia mašnelė Sln. Bažnytėlė šilingėliais dengta (aguona) LTR(Sln). Už šilingą šviesybės (vos švinta) PrLXVII26.
2. Rtr, Š kai kurių šalių pagrindinis piniginis vienetas arba pagrindinio piniginio vieneto smulkesnė dalis.
3. N, Rtr, LBŽ bot. šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia).
◊ kaĩp pìktas šìlingas apie ką labai įkyrų, landų: Ko tu čia landžioji kàp pìktas šìlingas?! Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.